tas daiktas į kurį žiūrime
vadinasi kineskopas
jis tik atrodo plokščias
o iš tikrųjų yra kaip krepšys
pilnas mažų taškelių
šokinėjančių tarsi
švytinčios kalėdinės
blusos
kai taškeliai gauna įsakymą
klusniai stoja į savo vietas
ir susidėlioja į “medį”, “dangoraižį”
“Balkanų krizę” ar “L. di Caprio”
(tik pažvelk, kaip šviečia jo “balti
marškiniai” - tai vis nuo taškelių)
taigi jei pamatysi ką nors
baisaus - nesigąsdink, nesiduok
apgaunamas
nėra ten nei džiunglių, nei potvynių
anei zombių su zeimeriais
bet aš nesakau, kad nieko nėra
(kaip kad sako tamsybininkai)
yra begalinė daugybė
taškelių
Gintaras Grajauskas
Cinescopio
la cosa su cui guardiamo
si chiama cinescopio
sembra piatto, ma in realtà
è un cesto
pieno di minuscoli puntini
che saltano come
luminose pulci
di Natale
ricevono un comando
ognuno si apposta obbediente
si adagiano ad ”albero” o a ”grattacielo”,
a ”crisi balcanica” o a ”L. di Caprio”
(guarda un po' come brilla
la sua ”camicia bianca” - solo a causa dei puntini)
quindi nel caso in cui tu veda
qualcosa di tremendo – non avere paura, non farti
ingannare
non ci sono né giungle né alluvioni
ne zombi né seghe a motore
ma non dico che non c'è niente
(come fanno gli ignari)
c'è un'infinita quantità di
puntini
martedì 26 maggio 2009
Iscriviti a:
Commenti sul post (Atom)
Nessun commento:
Posta un commento